Artūras Sujeta – mitybos specialistas, biomedicinos mokslų krypties doktorantas straipsnyje “Kolageno svarba žmogaus organizmui” rašo apie tai, kuo kolagenas yra svarbus kiekvienam iš mūsų.

Žmogaus organizmas – nenusakomai sudėtinga kompleksinė sistema, kurios atskiros dalys veikia chaotiškai ir, kartu, sinchronišku tikslumu. Deja, net ir pati geriausia mašina yra pasmerkta dėvėtis ir senti. Daugybė naujausių mokslinių tyrimų bando atskleisti žmogaus senėjimo mechanizmus, pradedant autofagijos proceso ląstelėje bandymais, už kuriuos 2016-ais metais buvo skirta Nobelio premija medicinos srityje, baigiant judesių mokslo pasiekimais, nagrinėjančiais optimalių fizinių krūvių poveikį raumenų senėjimo procesams. Šiuo metu mums dar trūksta informacijos apie žmogaus senėjimo procesus,  tačiau pagaliau pradedame suprasti, kaip galime juos efektyviau kontroliuoti. Natūralu, kad viena efektyviausių tokių kontrolės priemonių yra maisto papildai, kurių rinka, deja, yra perpildyta nepakankamai ištirtais, ne visada veiksmingais ir, toli gražu, ne visada saugiais papildais.

Kalbant apie grožį ir senėjimo procesus, būtina paminėti vieną iš svarbiausių maisto papildų – kolageną. Būtent šio papildo ir jame esančių komponentų galimą poveikį žmogaus odai, sveikatai bei savijautai trumpai apžvelgsime žemiau.

Iš esamų, daugiau kaip 16, kolageno rūšių 80-90% kolageno mūsų kūnuose sudaro 1-3 tipo kolagenas. Viena iš pačių svariausių funkcijų, kurias mūsų organizmuose atlieka šis baltymas yra „padėti audiniams atlaikyti ištempimą”. Pagrindinis kolageno „tikslas“ – sulėtinti mūsų audinių elastingumo mažėjimą su amžiumi (1). Supramolekulinių struktūrų tyrimų dėka mes galime pažinti net 28 skirtingi kolageno tipus, kurie mūsų organizmuose sudaro daugybę naudingų bioaktyvių junginių (8).

                  Žmogaus kūno galimybės apsirūpinti kolagenu natūraliu būdu bėgant laikui slopsta. Mūsų organizmo gebėjimas pačiam gaminti kolageną yra ribotas ir priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo – rūkymo bei kitų žalingų įpročių, mitybos, aplinkos, biologinių veiksnių (hormoniniai pokyčiai senstant ir kt.). Visa tai mažina mūsų kolageno atsargas (2).

Raumenų ir skeleto audinių pažeidimai yra dažniausios aktyviosios visuomenės dalies traumos. Tam, kad patirti traumą (pvz. sausgyslės įtrukimą) nėra privaloma būti sportininku ar dirbti sunkų fiziškai aktyvų darbą (2-3). Kalbant apie kolageną, būtina išskirti šias pagrindines maisto papildo funkcijas: odos senėjimo procesų stabdymas, traumų prevencija, geresnis amino rūgščių pasisavinimas ir, žinoma, kitos veikliosios maisto papildo medžiagos, kurios, kartu su kolagenu, gali veikti sinerginiu principu – vienas kitą papildyti, stiprinti poveikį. Tyrimai rodo, kad 2500 – 5000 mg per dieną yra pakankamas kolageno hidrolizato kiekis, galintis padėti palaikyti ar pagerinti odos biofizikines savybes – elastingumą, drėgmės kiekį, sumažinti transepiderminį vandens praradimą ir odos šiurkštumą – šerpetojimą (4,6). Remiantis nepriklausomomis, dvigubai aklomis ir placebo kontroliuojamomis mokslinėmis studijomis, net ir 2500 mg/dienai norma statistiškai reikšmingai teigiamai paveikė moterų, kurių amžius svyravo nuo 35 iki 50 metų, dalyvavusių tyrime, odą jau po 4 vartojimo savaičių (4). Po 8, 12 savaičių jokių pašalinių kolageno peptidų vartojimo poveikių pastebėta nebuvo.

Vartodami maisto papildą „Fenoq TriCollagen“, kurio vienoje ampulėje yra 10g (10 000 mg) hidrolizuoto žuvų kolageno, gauname dienos normą, kuri tūrėtų būti daugiau nei pakankama teigiamam poveikiui.

Naujausios mokslinės studijos, nagrinėjančios potencialų 1 tipo kolageno poveikį, rodo teigiamus jo poveikius aktyvinant priešuždegiminius veiksnius sergant osteoartoze (5). Kalbant apie svarbiausius kolageno tipus, reikėtų neužmiršti ir kitų maisto medžiagų poveikio, pavyzdžiui,  visiems gerai pažįstamo tirpaus vandenyje vitamino C, vartojamo kartu su kolagenu (3). Vitamino C ir kitų komponentų, esančių tri-kolageno papilde, sinerginė sąveika gali leisti ne tik pagerinti kolageno pasisavinimą, bet ir aprūpinti organizmą trūkstamomis medžiagomis, veikiančiomis baltymų sintezę (b grupės vitaminai – piridoksinas ir biotinas, kitaip žinomi kaip vitaminai B6 ir B7, spirulina, lecitino) (17). Koenzimas – q10 tai pat gali būti potencialiai veiksmingas ne tik sveikatos profilaktikai, bet ir tam tikrų ligų simptomų slopinimui. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, patiriantiems įvairių antioksidantų deficitą ir skirtingo tipo kolagenų peptidų trūkumą dėl amžiaus, mitybos, gyvenimo įpročių. (1,3,7,10,11,12).

                      Taip pat labai svarbi veiklioji medžiaga yra hialurono rūgštis, kuri saugo odos raginį sluoksnį nuo išsausėjimo net ir labai sausomis oro sąlygomis. Hialurono rūgštis ne tik puikiai sulaiko drėgmę, bet ir skatina epidermio atsinaujinimą (13,14). Veikdama ne tik tiesiogiai, bet ir, pavyzdžiui, sustiprindama kalogeno poveikį, ji veikia antiuždegiminius procesus, kas hialurono rūgštį padaro vienu iš svarbiausių komponentų maisto papildo sudėtyje (15,16).

Kalbant apie optimalų maisto papildo poveikį, svarbu suvokti ir kitus (ne tik farmacinius) jo poveikį stiprinančius stimulus, tokius kaip fizinis krūvis. Yra žinoma, kad tinkamai parinktas (dozuotas) fizinis krūvis taip pat stimuliuoja kolageno gamybą organizme. Nepaisant to, dažnai kartu su maistu gaunamas kolageno kiekis yra per mažas, todėl vartojant jį papildomai ir, pavyzdžiui, sportuojant, jo pasisavinimas (sintezė) pagerėja. (3,9). Labai svarbu yra suvokti, kad vartojant kolageną ir tuo pačiu metu tinkamai judant, maitinantis, ar net visiškai keičiant savo gyvenimo būdą, jo poveikis jausis bet kuriame gyvenimo amžiaus tarpsnyje.

Apibendrinant, „FenoQ TriCollagen“ kolageno maisto papilde esančios veikliosios medžiagos bei jų kiekiai gali turėti tarpusavio sinerginį teigiamą poveikį, efektyviai didinti odos elastingumą, drėgmės kiekį, mažinti transepiderminį vandens praradimą ir odos šiurkštumą. Papildomas antioksidantų, peptidų bei amino rūgščių kiekis, esantis maisto papilde, gali veikti daugelį organizmo funkcijų, tokių kaip jungiamojo audinio, sąnarių apsauga bei uždegiminių procesų mažinimas.

1. Kuhn, 1987, in R. Mayne and R. Burgeson, eds., Structure and Function of Collagen Types, Academic Press, p. 2; M. van der Rest and R. Garrone, 1991, FASEB J. 5:2814.
2. Lodish H, Berk A, Zipursky SL, et al. Molecular Cell Biology. 4th edition. New York: W. H. Freeman; 2000.
3. Shaw et al. Vitamin C–enriched gelatin supplementation before intermittent activity augments collagen synthesis. Am J Clin Nutr. 2017 Jan; 105(1): 136–143
4. Proksch E, Segger D, Degwert J, Schunck M, Zague V, Oesser S. Oral supplementation of specific collagen peptides has beneficial effects on human skin physiology: a double-blind, placebo-controlled study. Skin Pharmacol Physiol. 2014;27(1):47-55. doi: 10.1159/000351376.
5. Qurratul-Ain et al. Daily oral consumption of hydrolyzed type 1 collagen is chondroprotective and anti-inflammatory in murine posttraumatic osteoarthritis. PLoS One. 2017; 12(4): e0174705.
6. Liu et al. Collagen and gelatin. Annu Rev Food Sci Technol. 2015;6:527-57.
7. Gutiérrez-Salmeán et al. Nutritional and toxicological aspects of spirulina (arthrospira). Nutr Hosp. 2015 Jul 1;32(1):34-40.
8. Mienaltowski MJ, Birk DE. Structure, physiology, and biochemistry of collagens. Adv Exp Med Biol. 2014;802:5-29. doi: 10.1007/978-94-007-7893-1_2.
9. Malhotra and Erlmann. The pathway of collagen secretion. Annu Rev Cell Dev Biol. 2015;31:109-24. doi: 10.1146/annurev-cellbio-100913-013002.
10. Madmani et al. Coenzyme Q10 for heart failure. Cochrane Database Syst Rev. 2014 Jun 2;(6):CD008684. doi: 10.1002/14651858.CD008684.pub2.
11. Coenzyme Q10 as a therapy for mitochondrial disease. Int J Biochem Cell Biol. 2014 Apr;49:105-11. doi: 10.1016/j.biocel.2014.01.020. Epub 2014 Feb 2.
12. Garrido-Maraver et al. Clinical applications of coenzyme Q10. Front Biosci (Landmark Ed). 2014 Jan 1;19:619-33.
13. Neuman et al. Hyaluronic acid and wound healing. J Pharm Pharm Sci. 2015;18(1):53-60.
14. Avenoso et al. Hyaluronan in experimental injured/inflamed cartilage: In vivo studies. Life Sci. 2018 Jan 15;193:132-140.
15. Abate M, Schiavone C, Salini V. The use of hyaluronic acid after tendon surgery and in tendinopathies. Biomed Res Int. 2014;2014:783632. doi: 10.1155/2014/783632.
16. Yang C, et al. Tendon surface modification by chemically modified HA coating after flexor digitorum profundus tendon repair. Journal of Biomedical Materials Research B: Applied Biomaterials. 2004;68(1):15–20.
17. Coverdale et al. se of lecithin to control fiber morphology in electrospun poly (ɛ‐caprolactone) scaffolds for improved tissue engineering applications. J Biomed Mater Res A. 2017 Oct; 105(10): 2865–2874.